- pagėrauti
- 2 pagė́rauti 1. refl. pasigėrėti: Aš sušilau, aš pasigėrauju ugnimi RBIz44,16. 2. tr. geru laikyti, pripažinti, užgirti: Aš tai nepagė́rauju, aš tai ne per ger laikau KII59. Jis pagėraująs tą užmanymą (= sumanymą) TŽVI440. Englenderiai patys taip jau ne visi savo valdžią pagėrauja LC1879,8. Ir pagėraujat savo tėvų darbus Bb1Luk11,48. 3. tr., intr. pageidauti, trokšti (?): Jie mūsų prietelystės pagėrauja Kel1881,93. Tave vieną pagėrauju, kol gyvs esu srš. Negalima nuo jų daugiaus pagėrauti LC1879,26. Lynas yra labai pagėrautina žuvis prš. \ gėrauti; pagėrauti
Dictionary of the Lithuanian Language.